Lietuviškų klaviatūrų tema neišsemiama kaip vandenynas. Atsiradus liečiamiems ekranams ir virtualioms klaviatūroms planšetėse ir telefonuose, atrodė lietuviškos klaviatūros problema lengvai bus išspręsta. Nori įsijungsi „skaičiukinę“, nori „ąžerty“ standartinę. 

Tačiau realybė sudėtingesnė. Asus planšetėje lietuviškos raidės surenkamos paspaudžiant ir palaukiant.  Kai kas net nežino, kad galima palaukt ir pamatyt raidę su nosinėmis. O štai „Samsung“ numato taip vadinamą "skaičiukinę" ir telefonuose ir planšetėse. „Windows“ planšetėse lietuviškos raidės išbarstytos dar nematyta tvarka.


Tiems, kas nepatenkinti Android klaviatūra su "palaukimu" galima pasiūlyti šią:
  
https://play.google.com/store/apps/developer?id=Nuance+Communications,+Inc

Fizikai žino, kad entropija (betvarkė) savaime nemažėja, ir tikriausiai lietuviškų klaviatūrų pasauliui taip pat tie patys dėsniai galioja. Palikus reikalus savieigai ir rinkos dėsniams, rinka nusprendžia, kad 10% kokybės su 0,5% pastangų - optimali strategija. Niekas nepasakys, kad raidžių nėra. O ar patogu rašyti? Čia jau kitas klausimas. Nepatinka - rašyk angliškai.

Jei Lietuvoje nusipirksite naują įrenginį ir juo galėsite patogiai rašyti lietuviškai,  Jūs Laimės kūdikis.

Čia paminėta klaviatūra berods neturi galimybės išjungti siūlomų žodžių žodyną.
Gal yra geresnių?

Nusipirkęs daiktą žmogus neturėtų jo naudojimą pradėti nuo remonto.
 

 

Apie vertimo kokybę

Šaukštas deguto - statinę medaus sugadina. Geros vertėjų pastangos. Tačiau vertimo klaidos kartais suerzina taip, kad neretam kyla noras išjungti programų vertimus ir naudotis originalia programos versija. Tada, kai tikėjausi tęsti „Teamviewer“ programos pašalinimo procedūrą, suglumino klausimas „atšaukti“ ar „nutraukti“. Paieškosiu programuotojų adreso ir parašysiu jiems apie šią klaidą. Ko gero tai vienintelis teisingas elgesio tokiose situacijose būdas. O paprasčiausia - keikti vertėjus arba pačią programos vertimo idėją.

Kultūrą saugančios valstybės institucijos galvoja, kad programinės įrangos vertimai - verslo reikalas. Štai „Facebooke“ Aidas Žandaris pastebėjo, kad vardai nelinksniuojami. Jau tapo įprasta skaityti „Man patiko Vardenis Pavardenis fotografija“. Mokytojai raudonai tokius dalykus pabraukinėja sąsiuviniuose, o moksleiviai kas dieną tokius "klaidingus" dalykus skaito ir rašo. Vis sunkiau mokytojams bus vaikus įtikinti, kad tai, kas nuolat šmėžuoja kompiuteriuose yra klaida. Tikriausiai prasti lietuviški tekstai kompiuteriuose turi viršyti kažkokią kritinę masę. Žaibas dar netrenkė, nėra ko ir žegnotis.

Televizoriai su lietuviškais meniu

Televizoriai su lietuviškais meniu Kolegė pirko „Sony“ televizorių. Ilgame, į vieną ekraną netelpančiam sąraše, yra ir lietuvių kalba. Lietuviška ir instrukcija kaip naudotis televizoriumi Pažiūrėjo, kad „LG“ ir „Samsung“ taip pat turi lietuvišką meniu. Lietuvybė į technologijas ateina nepaisant nieko. Kompiuterija inertiškesnė, nes čia sprendimus priima naudotojai, jau „pripratę“.

Atgaivinti el. pašto lietuvybės testai

Pagaliau pavyko atgaivinti el. pašto pasitikrinimo programą.
Ją galima rasti: http://lietuvybė.lt/naudotojams/lietuvybe-elektroniniame-paste/, tačiau galima naudoti ir trumpesnį adresą:
http://lietuvybe.lt/testas
http://lietuvybė.lt/testas
http://lietuvybe.lt/test
http://lietuvybė.lt/test

Tele2 lietuvybė per brangi

Užregistravau „problemą“ klientų aptarnavimo anketoje, pareiškęs norą, kad daugiau Tele2 šveplai informacinių SMS man nerašytų. Turiu pakankamai gerą telefoną, ir visai nepageidaučiau toliau gauti šveplas žinutes. -- Štai kaip atsakė: Gerb. Ryti Umbrasai, siųsdami informaciją savo klientams norime kuo mažiau apkrauti tinklus. Lietuviškos raidės užima po kelis ir daugiau simbolių, taip pat ne visi klientai turi mobiliuosius telefonus, kurie palaiko lietuviškus rašmenis, todėl naudojame lotyniškus rašmenis be nacionaliniu ženklų, kad informacinė žinutė būtų ne ilgesnė nei 160 simbolių. Dėkojame už išsakytas pastabas. Jas perduodame atsakingam TELE2 skyriui, siekdami gerinti TELE2 klientų aptarnavimo kokybę. Dėkojame, kad naudojatės TELE2 teikiamomis paslaugomis. Pagarbiai, Tele2 Klientų aptarnavimo skyrius ------------- Vargu ar 160 simbolių čia problema. Lietuvoj veikiančios įmonės skaičiuoja tinklų apkrovimus taip, kad lietuviškos raidės juos galėtų ir perkrauti? Kodėl dėl to, kad vienas kitas klientas „galimai“ naudojasi neįgaliu aparatu turėtų visi kas turi gerus aparatus skaityt tekstus pilnus gramatinių klaidų? Šiaip ar taip aparatą gavau iš tos pačios tele2 ir ji tikrai žino, kad jis geba rodyti visas unikodu siunčiamas raides, tai kam apsimetinėti, kad mane saugo nuo kringelių? Manyčiau, kad lietuvių raštas turėtų būti numatytai siunčiamas, ir tik klientui atskirai paprašius, perkoduojamas į 7bitų raidyną. Kodėl lietuviško rašto Lietuvoje reikia prašyti? O paprašęs sužinai, kad mūsų abėcėlė tinklams per sudėtinga. Ei, Omniteli, Bite, parodykit geru pavyzdžiu, kad Tele2 čia jau per daug nusitaupė. Pereikite prie lietuviško raidyno. Jūsų tinklai juk nuo mūsiškų raidžių tikrai neužsikimš. O tele2 siūlyčiau liftais keltis iki 4 aukšto, toliau jau ir pėsčiomis nesunku. Juk susitaupo.

Atnaujintas tinklalapis „Lietuvybė“

Pagaliau atnaujintas tinklalapis www.lietuvybė.lt
Šį kartą jau su raide „ė“!

Gmail veikia puikiai, kai išjungtas

Vertimo kokybė šiandien tampa svarbiausiu veiksniu. Tokie lietuvinimo pavyzdžiai „Gmail veikia puikiai, kai yra išjungtas“ tampa tikru deguto šaukštu medaus statinėje. Gal būtų smagu naudotis kompiuteriu, kuris „bendrauja“ gimtąja kalba, tačiau tokį ekraną paskaitęs, nejučiom pagalvoji - geriau jokio lietuvinimo, nei prastas.

Jei reikėtų sukompromituoti programinės įrangos lokalizavimo idėją, pakaktų paleisti į pasaulį nekokybiškai sulietuvintų programų. Ar ne tai ir vyksta?

Programinės įrangos lietuvinimo srity svarbiausias klausimas tampa vertimų kokybė.

Jei knygą išversti be redaktorių žinios mėgėjams niekas nebeleistų, tai kažkodėl programinę įrangą verčia ir prastus vertimus viešina savamoksliai ir šiaip neturintys ką veikti grafomanai. Ačiū jiems už entuziazmą, bet ar ne laikas į programinės įrangos vertimą įtraukti profesionalus? Kas juos turėtų apmokėti?

Tik kokybiškas programinės įrangos lietuvinimas yra tikrai reikalingas.
Kas knygų leidyboje neįmanoma, tas lengviausia vyksta kompiuterijoje..

Laikas programinės įrangos vertimams taikyti tuos pačius kokybės reikalavimus, kokie įprasti tradicinėje leidyboje.

Programinės įrangos vertimas - tarpdisciplinis dlaykas - šiandieną nei kultūros nei kompiuterijos dalis. O turėtų kelti rūpestį ir kultūrą saugančiom ir kompiuterija besirūpinančiom valstybės institucijoms.