Vertimo kokybė šiandien tampa svarbiausiu veiksniu. Tokie lietuvinimo pavyzdžiai „Gmail veikia puikiai, kai yra išjungtas“ tampa tikru deguto šaukštu medaus statinėje. Gal būtų smagu naudotis kompiuteriu, kuris „bendrauja“ gimtąja kalba, tačiau tokį ekraną paskaitęs, nejučiom pagalvoji - geriau jokio lietuvinimo, nei prastas.
Jei reikėtų sukompromituoti programinės įrangos lokalizavimo idėją, pakaktų paleisti į pasaulį nekokybiškai sulietuvintų programų. Ar ne tai ir vyksta?
Programinės įrangos lietuvinimo srity svarbiausias klausimas tampa vertimų kokybė.
Jei knygą išversti be redaktorių žinios mėgėjams niekas nebeleistų, tai kažkodėl programinę įrangą verčia ir prastus vertimus viešina savamoksliai ir šiaip neturintys ką veikti grafomanai. Ačiū jiems už entuziazmą, bet ar ne laikas į programinės įrangos vertimą įtraukti profesionalus? Kas juos turėtų apmokėti?
Tik kokybiškas programinės įrangos lietuvinimas yra tikrai reikalingas.
Kas knygų leidyboje neįmanoma, tas lengviausia vyksta kompiuterijoje..
Laikas programinės įrangos vertimams taikyti tuos pačius kokybės reikalavimus, kokie įprasti tradicinėje leidyboje.
Programinės įrangos vertimas - tarpdisciplinis dlaykas - šiandieną nei kultūros nei kompiuterijos dalis. O turėtų kelti rūpestį ir kultūrą saugančiom ir kompiuterija besirūpinančiom valstybės institucijoms.
Pranešimai
2 komentarai:
Na aš prieš 1,5 metų klausiau inspekcijos dėl „Facebbok“'e vartojamos kalbos.
Kol kas šių puslapių niekas netikrina, dėl šių preižasčių, cituoju:
„Facebook“ ir kitų panašių interneto tinklalapių nesame tikrinę, ko gero,
pagal savo pobūdį jie labiau panašūs į privačius pokalbius, laiškus,
komentarus ir t. t. Taigi tai yra lyg ir asmeninio bendravimo sritis,
tiesa, iš dalies vieša.
Valstybinės kalbos įstatymas priimtas 1995 m., t. y. tada, kai internetas
tikrai nebuvo toks populiarus, kaip dabar (bent jau Lietuvoje), todėl jame
nėra jokių nuostatų, įpareigojančių tinklalapių kūrėjus laikytis kalbos
taisyklingumo reikalavimų. Tai viena. Antra problema ta, kad Lietuvos
Respublikos įstatymai galioja tik mūsų šalyje, o virtuali erdvė, kaip
žinote, be sienų, ir daugelio tokių tarptautinių tinklalapių buveinės yra
registruotos ne Lietuvoje.
Taigi bent jau kol kas, kol nepriimtas naujai parengtas Valstybinės kalbos
įstatymas (jame jau yra kalbama apie internetą), Inspekcija tikrina
valstybės institucijų, įstaigų, kai kurių privačių bendrovių interneto
svetaines, taip pat pagrindinius naujienų portalus.
Ačiū, Andriau. Jūsų komentarą su įdomia informacija parodžiau ir kolegoms, kurie domisi kompiuterių lietuvinimo reikalais.
Tikrai įstatymas galioja mūsų šaly, o nekokybiški vertimai rodomi visame pasaulyje. Bet pakaktų, kad tos užsienio įmonės leistų kvalifikuotiems žmonėms taisyti vertimus. O tiems, kas galėtų vertimą taisyti, reikėtų pasisiūlyti.
Google vertimo tobulinimo sistemą buvome radę, bet ji tokia nepatogi.. Kiekvieną taisymą reikia argumentuoti, ir vis tiek jis neatsikėlė į sistemą. Tai po pabandymo taisyti, mums nusviro rankos.. Natūralaus entuziazmo tam nepakako.
Rašyti komentarą