Ligi šiol nežinojau antivirusinės programos, kuri būtų išversta į lietuvių kalbą. Greičiausiai tokios ir nebuvo.
Smagu pasidalinti žinia, kad „Microsoft“ jau pateikė savo antivirusinę programą, išverstą ir į lietuvių kalbą. (Įdiegiant lietuvišką, tenka anglišką iš anksto pašalinti.)
Tik nepatiko virusų paieškos funkcijos vertimas - „Nuskaityti“. Gal naudotojams būtų suprantamiau „Tikrinti“ arba „Ieškoti virusų“.
2011 m. sausio 17 d., pirmadienis
2010 m. spalio 15 d., penktadienis
Klaviatūra virtualiai
Kadaise apie 2005 metus su Raimondu Misium sugalvojome, kad lietuviams būtų smagu turėti galimybę parašyti laišką lietuviškai kompiuteriais, kuriuose nėra lietuviškos klaviatūros. Raimondas suprogramavo tinklalapį, kuriame buvo galima rašyti lietuviškai nepriklausomai nuo to kokia operacinės sistemos klaviatūros kalba. Programa vadinosi „Lietraša“. Dabar tai jau istorija. Lietrašos adresas internete jau neveikia.
Panašiu metu, gal kiek vėliau, Aidas Bendoraitis sukūrė kitą lietuvišką virtualią klaviatūrą Klãva. Ja galima ir dabar naudotis.
Pasidairęs internete radau ir daugiau tinklalapių su virtualiąja klaviatūra numatančia ir lietuvių kalbą:
Litetype, Gate2Home, Myvirtualkeyboard , Keymanweb.
Orientuota į teksto vertimą Imtranslator.
104key.com, turėjo tik estų ir latvių klaviatūras, o lietuvių nebuvo. Užsiminiau laiškelyje apie lietuviškos poreikį ir jau pridėjo!
Internet explorer naršyklei (reikia parsisiųsti) Iekeyboard
Taigi, net keliaujantieji ar užsienio lietuviai, kurie retai rašo lietuviškai, laisvai gali rašyti normaliai, visomis raidėmis. Tiesiog reikia pasirinkti patikusį virtualios klaviatūros tinklalapį.
Tikriausiai šiomis klaviatūromis galima pasinaudoti ir telefonuose, gal net televizoriuose, kuriuose yra naršyklė, internetas, bet nėra numatytos lietuviškų raidžių klaviatūros.
Programuojantiems verta paskaityti apie JavaScript Virtual Keyboard.
Gal sumanysite virtualią klaviatūrą įkelti ir į savo tinklalapį. Paprastai interneto paslaugų teikėjai pateikia galimybę pasiekti el. paštą tinklalapyje. Būtų puiku, jei jame būtų įdiegta ir virtuali klaviatūra. Tada keliaujantieji net pavyzdžiui Turkijos viešbučio kompiuteriu galėtų patogiai parašyti normalų lietuvišką laišką.
Wikipedijoje išsamiau paaiškinta kas yra virtuali klaviatūra, užsiminta apie tekstų rašymo saugumo aspektus.
Štai Džiugas komentaruose priminė apie „Google“ virtualią klaviatūrą. Tikrai užsieniuose pasirinkus būtent lietuvišką „Google“ tinklalapį, galima ieškoti lietuviškai. Iš bėdos ir trumpą žinutę ar laiškelį tikriausiai parašytume.
Būtų smagu, jei ir „Gmail“ pridėtų virtualios klaviatūros galimybę. Kai kas to jau ir prašo.
Galite paprašyti ir Jūs.
Ačiū, Džiugai!
Ačiū ir Sauliui MAskeliūnui už virtualių klaviatūrų sąrašo papildymą ir patikslinimą.
Panašiu metu, gal kiek vėliau, Aidas Bendoraitis sukūrė kitą lietuvišką virtualią klaviatūrą Klãva. Ja galima ir dabar naudotis.
Pasidairęs internete radau ir daugiau tinklalapių su virtualiąja klaviatūra numatančia ir lietuvių kalbą:
Litetype, Gate2Home, Myvirtualkeyboard , Keymanweb.
Orientuota į teksto vertimą Imtranslator.
104key.com, turėjo tik estų ir latvių klaviatūras, o lietuvių nebuvo. Užsiminiau laiškelyje apie lietuviškos poreikį ir jau pridėjo!
Internet explorer naršyklei (reikia parsisiųsti) Iekeyboard
Taigi, net keliaujantieji ar užsienio lietuviai, kurie retai rašo lietuviškai, laisvai gali rašyti normaliai, visomis raidėmis. Tiesiog reikia pasirinkti patikusį virtualios klaviatūros tinklalapį.
Tikriausiai šiomis klaviatūromis galima pasinaudoti ir telefonuose, gal net televizoriuose, kuriuose yra naršyklė, internetas, bet nėra numatytos lietuviškų raidžių klaviatūros.
Programuojantiems verta paskaityti apie JavaScript Virtual Keyboard.
Gal sumanysite virtualią klaviatūrą įkelti ir į savo tinklalapį. Paprastai interneto paslaugų teikėjai pateikia galimybę pasiekti el. paštą tinklalapyje. Būtų puiku, jei jame būtų įdiegta ir virtuali klaviatūra. Tada keliaujantieji net pavyzdžiui Turkijos viešbučio kompiuteriu galėtų patogiai parašyti normalų lietuvišką laišką.
Wikipedijoje išsamiau paaiškinta kas yra virtuali klaviatūra, užsiminta apie tekstų rašymo saugumo aspektus.
Štai Džiugas komentaruose priminė apie „Google“ virtualią klaviatūrą. Tikrai užsieniuose pasirinkus būtent lietuvišką „Google“ tinklalapį, galima ieškoti lietuviškai. Iš bėdos ir trumpą žinutę ar laiškelį tikriausiai parašytume.
Būtų smagu, jei ir „Gmail“ pridėtų virtualios klaviatūros galimybę. Kai kas to jau ir prašo.
Galite paprašyti ir Jūs.
Ačiū, Džiugai!
Ačiū ir Sauliui MAskeliūnui už virtualių klaviatūrų sąrašo papildymą ir patikslinimą.
2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis
T9 lietuviškai
SMS žinučių rašymą pagreitina labai smagi, bet ne iš karto perprantama
„dirbtinio intelekto“ funkcija, - nuspėjamasis teksto rašymas T9.
Maigome klavišus telefone tik po vieną kartą, o telefonas nuspėja „koks žodis turėtas omeny“. Rašysite žodį „Vilnius“ ir „V“ raidei surinkti spauskite mygtuką „8“ ne tris kartus, o tik vieną! Taip greičiau.
Daugelis mūsų neperprantame T9, nes rašydami stebime ką rašome, o čia teisingas žodis atsiranda tik po to, kai jis visas surenkamas. Iki tol rodomos „nesąmonės“ ir tai glumina.
Tikriausia T9 neperprandame dar ir dėl to, kad numatytoji kalba T9 tekstams paprastai nėra lietuvių. Angliškų žodžių siūlymai suerzina ir skubame tą „nesąmoningą“ t9 išjungti.
Įsijunkite telefone T9 nuspėjamąjį tekstą būtent lietuvių kalba ir pabandykite rašyti maigant raides tik po vieną kartą, o rezultatą stebėkite tik baigę rinkti visą žodį. (Pradėkite mokytis su ilgesniais žodžias.)
Trumpesnius žodžius renkant sunkiau nuspėti „ką turėjote omeny“, todėl „telefonas tikisi“, kad patikslinsite kuris variantas Jums reikalingas mygtuku *.
Labai gaila, kad nors pardavėjai telefono savybėse visada nurodo ar yra T9 teksto rinkimas, tačiau retai prideda informaciją kuriomis kalbomis tai veikia.
Štai mano „Sony Ericsson“ telefonas neva turi T9, bet lietuvių kalbos žodyno nėra. Atnaujinau telefono programinę įrangą, tai papildomai atsirado galimybė rašyti rusiškai! Bandžiau aiškintis ar galėčiau pridėti lietuvių kalbą, tačiau T9 žodynų telefonuose formatas yra uždaras, todėl pačiam tai „susikonstruoti“ nepavyko.
„Nokia“ gal ir kituose telefonuose T9 lietuviškas žodynas yra. Rekomenduoju paskirti keliolika minučių šios f-jos perpratimui. Kai suprasite, apsispręsite ar rašyti greitai ir su visomis raidėmis, ar rašyti šveplai, daug maigant, bet „kaip įpratęs“.
Jei susidomėjote, bet ko nors nesupratote, apie greitesnį rašymą lietuviškai galite dar paskaityti čia.
„dirbtinio intelekto“ funkcija, - nuspėjamasis teksto rašymas T9.
Maigome klavišus telefone tik po vieną kartą, o telefonas nuspėja „koks žodis turėtas omeny“. Rašysite žodį „Vilnius“ ir „V“ raidei surinkti spauskite mygtuką „8“ ne tris kartus, o tik vieną! Taip greičiau.
Daugelis mūsų neperprantame T9, nes rašydami stebime ką rašome, o čia teisingas žodis atsiranda tik po to, kai jis visas surenkamas. Iki tol rodomos „nesąmonės“ ir tai glumina.
Tikriausia T9 neperprandame dar ir dėl to, kad numatytoji kalba T9 tekstams paprastai nėra lietuvių. Angliškų žodžių siūlymai suerzina ir skubame tą „nesąmoningą“ t9 išjungti.
Įsijunkite telefone T9 nuspėjamąjį tekstą būtent lietuvių kalba ir pabandykite rašyti maigant raides tik po vieną kartą, o rezultatą stebėkite tik baigę rinkti visą žodį. (Pradėkite mokytis su ilgesniais žodžias.)
Trumpesnius žodžius renkant sunkiau nuspėti „ką turėjote omeny“, todėl „telefonas tikisi“, kad patikslinsite kuris variantas Jums reikalingas mygtuku *.
Labai gaila, kad nors pardavėjai telefono savybėse visada nurodo ar yra T9 teksto rinkimas, tačiau retai prideda informaciją kuriomis kalbomis tai veikia.
Štai mano „Sony Ericsson“ telefonas neva turi T9, bet lietuvių kalbos žodyno nėra. Atnaujinau telefono programinę įrangą, tai papildomai atsirado galimybė rašyti rusiškai! Bandžiau aiškintis ar galėčiau pridėti lietuvių kalbą, tačiau T9 žodynų telefonuose formatas yra uždaras, todėl pačiam tai „susikonstruoti“ nepavyko.
„Nokia“ gal ir kituose telefonuose T9 lietuviškas žodynas yra. Rekomenduoju paskirti keliolika minučių šios f-jos perpratimui. Kai suprasite, apsispręsite ar rašyti greitai ir su visomis raidėmis, ar rašyti šveplai, daug maigant, bet „kaip įpratęs“.
Jei susidomėjote, bet ko nors nesupratote, apie greitesnį rašymą lietuviškai galite dar paskaityti čia.
2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis
Virtualios klaviatūros paieškai
Netyčia radau tinklalapį.
Nuostabu, kad jame radau galimybę iškviesti įvairių kalbų virtualiąsias klaviatūras.
Trūko Baltijos valstybių, todėl parašiau autoriui ir jis per keletą dienų papildė klaviatūrų sąrašą latvių, estų ir lietuvių klaviatūromis.
Dabar užsienyje esantys lietuviai, galėtų paieškai įrašyti žodžius teisingai. Taip pat patogu ieškoti rusiškai, ukrainietiškai ir kitomis kalbomis.
Kada nors Google pridės galimybę keisti virtualios klaviatūros kalbą, nes dabar virtualioji klaviatūra mažai naudinga.
Minėtas tinklalapis yra čia.
Jį atsivertę iškvieskite virtualiąsias klaviatūras ir pasirinkite reikiamą kalbą.
Galėtų tai ir Gmail programoje įdiegti! Gal ir užsienio lietuviai mažiau šveplai susirašinėtų.
Nuostabu, kad jame radau galimybę iškviesti įvairių kalbų virtualiąsias klaviatūras.
Trūko Baltijos valstybių, todėl parašiau autoriui ir jis per keletą dienų papildė klaviatūrų sąrašą latvių, estų ir lietuvių klaviatūromis.
Dabar užsienyje esantys lietuviai, galėtų paieškai įrašyti žodžius teisingai. Taip pat patogu ieškoti rusiškai, ukrainietiškai ir kitomis kalbomis.
Kada nors Google pridės galimybę keisti virtualios klaviatūros kalbą, nes dabar virtualioji klaviatūra mažai naudinga.
Minėtas tinklalapis yra čia.
Jį atsivertę iškvieskite virtualiąsias klaviatūras ir pasirinkite reikiamą kalbą.
Galėtų tai ir Gmail programoje įdiegti! Gal ir užsienio lietuviai mažiau šveplai susirašinėtų.
2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis
Mano menkystės
Šiandieną peržvelgiau savo „Google“ profilio duomenis.
Paveikslėlyje matome anketos apie asmenybę fragmentą.
Kaip gi šauna į galvą asmens apibūdinimo lauką pavadinti „Menka asmenybė“?!
Tame pačiame ekrane randame ypatingų gebėjimų lauką pavadintą „Mano neprilygstama galia“, o pomėgių lauką sugalvok tu man pavadinti „Domėjimosi objektai“!
Google paskyrą naudoju laisvalaikio pramogoms, todėl dar nepersijungsiu į anglų kalbą. Gal „Menka asmenybė“ pavadinti aiškiau - „Menkystos apibūdinimas“? Surašyčiau ten savo asmenybės trūkumus. Smagu.
Kaip „Google“ leidžia sau tokią prastą kokybę? Jei reikia sukompromituoti programų vertimo į lietuvių kalbą idėją, tai nieko daugiau ir nereikia. Tik prastos ir labai prastos kokybės vertimų populiariausioje programinėje įrangoje.
Paveikslėlyje matome anketos apie asmenybę fragmentą.
Kaip gi šauna į galvą asmens apibūdinimo lauką pavadinti „Menka asmenybė“?!
Tame pačiame ekrane randame ypatingų gebėjimų lauką pavadintą „Mano neprilygstama galia“, o pomėgių lauką sugalvok tu man pavadinti „Domėjimosi objektai“!
Google paskyrą naudoju laisvalaikio pramogoms, todėl dar nepersijungsiu į anglų kalbą. Gal „Menka asmenybė“ pavadinti aiškiau - „Menkystos apibūdinimas“? Surašyčiau ten savo asmenybės trūkumus. Smagu.
Kaip „Google“ leidžia sau tokią prastą kokybę? Jei reikia sukompromituoti programų vertimo į lietuvių kalbą idėją, tai nieko daugiau ir nereikia. Tik prastos ir labai prastos kokybės vertimų populiariausioje programinėje įrangoje.
2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis
Naujo kompiuterio operacinės sistemos kalba Lietuvoje.
Beveik visos populiariosios kompiuterio programos šiandieną jau turi vertimus į lietuvių kalbą. Puiku, kad išverstos ir operacinės sistemos ir raštinės programų rinkiniai, naršyklės, pašto programos, failų archyvavimo programos ir t.t.
Tačiau nusprendę pirkti kompiuterį kad ir Lietuvos sostinėje, gausite būtent angliškąsias programų versijas.
Nešiojamuose kompiuteriuose ne tik lietuviška OS nenumatyta, bet ir klaviatūroje lietuviškų raidžių nerasite. Paprastai pardavėjas sako „man tai jų ir nereikia“ ir leidžia pirkėjui pasijausti nepilnaverčiu, kad jis gal dar mintinai nemoka raidžių klaviatūroje!
Paprastai naujame kompiuteryje leidžiama pasirinkti kuria kalba OS bus baigta diegti. Deja Lietuvoje parduodamuose kompiuteriuose lietuvių kalbos tame sąraše nėra. Nors vertimai egzistuoja, bet čia jie nerealizuoti. Galima rinktis keletą kalbų, bet ne lietuvių. Kodėl?
Štai ir turime situaciją kai vertimai yra, kai „Microsoft“ programų lietuvinimui skyrė nemažai pastangų ir lėšų, tačiau prekybininkai negali pasiūlyti kompiuterių su lietuvių kalba.
„Linux Ubuntu“ naudotojai tokių problemų neturi. Diegimo ekrane gausus kalbų pasirinkimas. Žinoma, čia yra ir lietuvių kalba. O štai „MAC“ OS kalbų pasirinkime lietuvių kalbos visai nėra. Šiuos kompiuterius naudoja šiaip ar taip inteligentiški žmonės (menininkai, rašytojai, knygų leidėjai, fotografai, muzikantai), bet Lietuvos inteligentiją vis kankina amžinoji problema - lengvas prisitaikymas prie išorės vėjų, prie kitų valstybių išorinių įtakų. Inteligentijai ir šiandien „ne lygis“ siekti lietuvybės. Dar kas pagalvos, kad per sunku išmokti išmokti lenkiškai, rusiškai, angliškai, vokiškai.
Perkant kompiuterį būtina pasidomėti ar kompiuterio klaviatūroje bus lietuviškos raidės (ar bent papildomi lipdukai su raidėmis), kurią kalbą numato OS ir perkamas raštinės paketas.
Gal reikėtų bent Lietuvos valstybės įmonėms, mokykloms pirkti kompiuterius valstybine kalba paruoštomis programomis? Kodėl taip nėra? Kas nusprendžia kuri OS kalba bus valstybės įstaigų kompiuteriuose? (Gal kartais informacinę sistemą aptarnaujantys specialistai, kuriems asmeniškai angliškai konfigūruoti sistemą parankiau? O gal paprasčiausiai parduodama tai, ką pardavėjai „gauna“?)
Kompiuterių lietuvinimo problemos pasireiškia dėl to, kad patys lietuviai netiki kompiuterių lietuvinimo idėja ir mano, kad angliškai ir geriau ir įprasčiau. Ir neprašo sulietuvintų kompiuterinių sistemų. O argumentavimui prieš lietuvybę pateikia vieną kitą nevykusio vertimo pavyzdį. (Vietoj pasiūlymų kaip teisingiau išversti, atsisakoma vertimų apskritai!). Kažkodėl tie, kas prieš lietuvių kalbą kompiuterijoje kaip taisyklė garsiau rėkia, agresyviau kovoja.
Bet verta siekti, bent jau informacijos parduotuvių lentynoje apie numatytąją kalbą. Negalima teigti, kad lietuviškosios programų versijos neturi paklausos, jeigu nėra galimybės šių programų parduotuvėje siūlomuose kompiuteriuose pasirinkti.
(Apie telefonuose numatytą kalbą juk pranešama ir čia kompiuterių galimybės nėra menkesnės.)
Programų vertimai į lietuvių kalbą reikalingi ne tik vyresniems, kurie dar nesupranta angliškai, bet ir jaunesniems, kurie jau nesupranta lietuviškai.
Vertimai egzistuoja, tačiau jie nerealizuoti realiam gyvenime ir programų vertimo darbas nuėjo „šuniui ant uodegos“. Šį nebaigtų sprendimų reiškinį kartais vadinu neveikiančių fontanų efektu. Ar pastebėjote, kad fontanams pastatyti mes lėšų randame, bet štai vandens čiurkšlei fontane palaikyti vis kažko pritrūkstame... Tai ir turime fontanus be vandens ir šis absurdas akių mums nebado. Čia kaip milijonus kainavę laivų prieplaukos... Varnelė, kad statyba atlikta jau uždėta, o kad laivai neatplaukia - čia jau visai kitas klausimas. Taip ir Kauno tualetas turistams. Lėšos „įsisavintos“ ir tai svarbiausia. O, kad tualetas neveikia ir dabar. O štai ir „paradinės durys“ su ilgamečiu jau seniai nublukusiu užrašu „įėjimas per kiemą“.
Su kompiuterių programų vertimais į lietuvių kalbą ar ne panašiai?
Tačiau nusprendę pirkti kompiuterį kad ir Lietuvos sostinėje, gausite būtent angliškąsias programų versijas.
Nešiojamuose kompiuteriuose ne tik lietuviška OS nenumatyta, bet ir klaviatūroje lietuviškų raidžių nerasite. Paprastai pardavėjas sako „man tai jų ir nereikia“ ir leidžia pirkėjui pasijausti nepilnaverčiu, kad jis gal dar mintinai nemoka raidžių klaviatūroje!
Paprastai naujame kompiuteryje leidžiama pasirinkti kuria kalba OS bus baigta diegti. Deja Lietuvoje parduodamuose kompiuteriuose lietuvių kalbos tame sąraše nėra. Nors vertimai egzistuoja, bet čia jie nerealizuoti. Galima rinktis keletą kalbų, bet ne lietuvių. Kodėl?
Štai ir turime situaciją kai vertimai yra, kai „Microsoft“ programų lietuvinimui skyrė nemažai pastangų ir lėšų, tačiau prekybininkai negali pasiūlyti kompiuterių su lietuvių kalba.
„Linux Ubuntu“ naudotojai tokių problemų neturi. Diegimo ekrane gausus kalbų pasirinkimas. Žinoma, čia yra ir lietuvių kalba. O štai „MAC“ OS kalbų pasirinkime lietuvių kalbos visai nėra. Šiuos kompiuterius naudoja šiaip ar taip inteligentiški žmonės (menininkai, rašytojai, knygų leidėjai, fotografai, muzikantai), bet Lietuvos inteligentiją vis kankina amžinoji problema - lengvas prisitaikymas prie išorės vėjų, prie kitų valstybių išorinių įtakų. Inteligentijai ir šiandien „ne lygis“ siekti lietuvybės. Dar kas pagalvos, kad per sunku išmokti išmokti lenkiškai, rusiškai, angliškai, vokiškai.
Perkant kompiuterį būtina pasidomėti ar kompiuterio klaviatūroje bus lietuviškos raidės (ar bent papildomi lipdukai su raidėmis), kurią kalbą numato OS ir perkamas raštinės paketas.
Gal reikėtų bent Lietuvos valstybės įmonėms, mokykloms pirkti kompiuterius valstybine kalba paruoštomis programomis? Kodėl taip nėra? Kas nusprendžia kuri OS kalba bus valstybės įstaigų kompiuteriuose? (Gal kartais informacinę sistemą aptarnaujantys specialistai, kuriems asmeniškai angliškai konfigūruoti sistemą parankiau? O gal paprasčiausiai parduodama tai, ką pardavėjai „gauna“?)
Kompiuterių lietuvinimo problemos pasireiškia dėl to, kad patys lietuviai netiki kompiuterių lietuvinimo idėja ir mano, kad angliškai ir geriau ir įprasčiau. Ir neprašo sulietuvintų kompiuterinių sistemų. O argumentavimui prieš lietuvybę pateikia vieną kitą nevykusio vertimo pavyzdį. (Vietoj pasiūlymų kaip teisingiau išversti, atsisakoma vertimų apskritai!). Kažkodėl tie, kas prieš lietuvių kalbą kompiuterijoje kaip taisyklė garsiau rėkia, agresyviau kovoja.
Bet verta siekti, bent jau informacijos parduotuvių lentynoje apie numatytąją kalbą. Negalima teigti, kad lietuviškosios programų versijos neturi paklausos, jeigu nėra galimybės šių programų parduotuvėje siūlomuose kompiuteriuose pasirinkti.
(Apie telefonuose numatytą kalbą juk pranešama ir čia kompiuterių galimybės nėra menkesnės.)
Programų vertimai į lietuvių kalbą reikalingi ne tik vyresniems, kurie dar nesupranta angliškai, bet ir jaunesniems, kurie jau nesupranta lietuviškai.
Vertimai egzistuoja, tačiau jie nerealizuoti realiam gyvenime ir programų vertimo darbas nuėjo „šuniui ant uodegos“. Šį nebaigtų sprendimų reiškinį kartais vadinu neveikiančių fontanų efektu. Ar pastebėjote, kad fontanams pastatyti mes lėšų randame, bet štai vandens čiurkšlei fontane palaikyti vis kažko pritrūkstame... Tai ir turime fontanus be vandens ir šis absurdas akių mums nebado. Čia kaip milijonus kainavę laivų prieplaukos... Varnelė, kad statyba atlikta jau uždėta, o kad laivai neatplaukia - čia jau visai kitas klausimas. Taip ir Kauno tualetas turistams. Lėšos „įsisavintos“ ir tai svarbiausia. O, kad tualetas neveikia ir dabar. O štai ir „paradinės durys“ su ilgamečiu jau seniai nublukusiu užrašu „įėjimas per kiemą“.
Su kompiuterių programų vertimais į lietuvių kalbą ar ne panašiai?
2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis
Ar tikrai blogas vertimas geriau, negu jokio?
Pasinaudojau "Google analytics" savo fotoalbumo lankytojų analizei.
Čia rašoma: „Iš šio miesto įvyko 8 apsilankymų“!
Kad nelengva tokias statistikos sistemas išversti, galime suprasti, bet ar tikrai toks „vertimas“ į lietuvių kalbą yra geriau, negu jokio?
Pasitaiko, kad programa nenumato linksnių, skaitvardžių vienaskaitos, daugiskaitos..
Bet dažnai galima išsisukti ir su pateikiamomis priemonėmis.
Štai šiuo atveju galima parašyti:
Šiame mieste prisijungusiųjų lankytojų skaičius - 8.
Idealiu atveju vertėtų susisiekti su programų autoriais ir paaiškint kokios lokalizavimo problemos paitaikė.
RQ yra pateikęs naudingą lokalizavimo atmintinę programų autoriams.
Čia rašoma: „Iš šio miesto įvyko 8 apsilankymų“!
Kad nelengva tokias statistikos sistemas išversti, galime suprasti, bet ar tikrai toks „vertimas“ į lietuvių kalbą yra geriau, negu jokio?
Pasitaiko, kad programa nenumato linksnių, skaitvardžių vienaskaitos, daugiskaitos..
Bet dažnai galima išsisukti ir su pateikiamomis priemonėmis.
Štai šiuo atveju galima parašyti:
Šiame mieste prisijungusiųjų lankytojų skaičius - 8.
Idealiu atveju vertėtų susisiekti su programų autoriais ir paaiškint kokios lokalizavimo problemos paitaikė.
RQ yra pateikęs naudingą lokalizavimo atmintinę programų autoriams.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Užsisakykite RSS
Pranešimai
Visi komentarai