Galioja iki 08.09.10
Ar aišku?
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=232834
Rašoma:
„ 26. Kai nurodoma prekės pagaminimo data ir (ar) jos tinkamumo naudoti terminas, minėtosios datos turi būti nurodomos aiškiai ir suprantamai, kad neklaidintų vartotojo.
Jeigu žymint datą ant prekės ir (ar) jos pakuotės metai, mėnesiai, dienos nurodomi skaičių poromis, tai šios skaičių poros turi būti pateiktos tokia seka: diena, mėnuo, metai. Pavyzdžiui: 2004 metų gegužės 3 diena žymima taip: 03 05 04.'
Ar ne iš čia atsiranda nesusipratimai? Ar tikrai visiems užrašas „galioja iki 08.09.10“ yra aiškus, suprantamas ir neklaidinantis?
Skaitome čia:
http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/data-laikas.html
„Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2001-06-12, 2001 11 05.“
Kodėl dvi tos pačios Lietuvos valstybės institucijos taip skirtingai nutarę?
Kuri stipresnė? Kam ta painiava?
Sprendžiant pagal užrašus ant kefyro, šį kartą ūkio ministerija „laužia ranką“ VLKK.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Apie mane
- R.U. ĄŽ
- skype pseudonimas: rytumb
3 komentarai:
Ačiū už vienoje vietoje surinktus įstatymų numerius ir nuorodas. Nusiunčiau šitą informaciją surašęs į užklausimą vartotojų teisių tarnybai ar toks skirtingas datų žymėjimas nepažeidžia vartotojų teisių gauti tikslią informaciją.
Ačiū, Dovydai už apsilankymą, komentarus ir aktyvesnį požiūrį, nei vien skaitymas!
Lauksim žinutės, kai atsilieps.
p.s.
Susižavėjęs paskaičiau tamstos tinklararaštyje apie maratono bėgimus. Nuoširdžiausia pagarba
Beje, štai kokio atsakymo į užklausimą buvau sulaukęs. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nemano, kad skirtingai rašomos datos pažeidžia vartotojų teises.
Neringa Kaziūnaitė:
Laba diena,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo Jūsų paklausimą dėl skirtinguose teisės aktuose nustatomų reikalavimų datos rašymui.
Informuojame, kad kiekvienas teisės aktas turi savo paskirtį ir taikymo ribas. Tai reiškia, kad prieš nustatant, kokius santykius reguliuoja teisės aktas, reikia tai patikrinti. Teisės akto paskirtis, reguliuojamas dalykas ir taikymo ribos yra apibrėžtos teisės akto pradžioje, pavyzdžiui, Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje vartotojui parduoti skirtų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus (1 punktas). Taigi, minėtų Taisyklių 1 punkte įvardijama, kad Taisyklės taikomos daiktų (prekių) ženklinimui ir kainų nurodymui. Tuo tarpu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2001 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 2 (78) „Dėl datos rašymo“ (toliau – Nutarimas) yra taikomas datų rašymui dokumentuose, ne ženklinant prekes.
Be to, kaip teisingai pastebėjote, Lietuvos teisės sistemoje, egzistuoja tam tikra teisės aktų hierarchija. Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Taisyklės perkėlė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl prekių ženklinimo ir kainų nurodymo į Lietuvos Respublikos teisę šiai tapus ES nare. ES teisės aktų reikalavimai yra viršesni už Lietuvos nacionalinius teisės aktus tose nacionalinės teisės srityse, kurios reguliuojamos ES teisės. Iš to seka, kad Lietuvos nacionalinis teisės aktas, prieštaraujantis ES teisės reikalavimams turi būti pripažintas netaikytinu ir panaikintas. Tačiau Jūsų nurodytu atveju, šie du teisės aktai (Taisyklės ir Nutarimas) neprieštarauja vienas kitam, nes taikomi skirtingų sričių reguliavimui (Taisyklės taikomos prekių ženklinimui ir kainų nurodymui, o Nutarimas datų rašymui dokumentuose).
Pagarbiai,
Neringa Kaziūnaitė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus
Vyriausioji specialistė
Tel.:(8-5) 212 1551
Rašyti komentarą