2008 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis
Ratų balansavimas
2008 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis
Programų vertimas į lietuvių kalbą: apsimoka - neapsimoka
Spaudoje dar vienas straipsnis apie programų lietuvinimą:
„Lietuvių kalbai pritaikytos programos mažai rūpi tiek kūrėjams, tiek kompiuterių naudotojams
Kelią į kompiuterį lietuvių kalba skinasi ne taip lengvai. Kompiuteriai ir jiems kuriama programinė įranga didžiąja dalimi yra verslas, todėl ir čia galioja rinkos dėsniai: "Jei esi mažas ir perki nedaug, vadinasi, ir rūpintis tavimi nereikia". “ Verta perskaityti.
Kai kurių programų, kurias naudoja tūkstančiai ar šimtai tūkstančių lietuvių versti į lietuvių kalbą pagal rinkos dėsnius neapsimoka. Neapsimoka pagal rinkos dėsnius ir saugoti piliakalnius nuo bulvų augintojų juose.
Bet valstybė imasi iniciatyvos ir pasirūpina dalykais, kurie neapsimoka, tačiau yra svarbūs mūsų kultūrai. Tikriausiai ir simfoninio orkestro išlaikymas kainuoja daugiau, nei surenkama koncertų bilietus parduodant. Yra gausybė atvejų, kada vien rinkos dėsniais grindžiama kultūra nunyktų.
Lietuvių kalba kompiuterijoje ir apskritai šiuolaikinėse informacinėse sistemose nėra vien patogumo ar rinkos objektas. Ar ne paskutinis šansas išsaugoti kalbos gyvybę - naudoti ją informacinėse technologijose?
Tarkim konkurencinėje kovoje retesnių kompiuterių OS, retesnė programinė įranga negali būt lokalizuota, nes programų lietuviai nenuperka pakankamai daug, kad tai apsimokėtų. Estams dar kebliau, nes pusė jų gyventojų - rusakalbiai. Kompiuterių pardavėjai nėra nei kultūros nei labdaros fondai. Juos žmonės perka kompiuterius ir naudoja programas angliška sąsaja. Kokie nors MP3 grotuvėliai, fotoaparatai irgi turi kalbų parinktis.. anglų, rusų, lenkų. Koks kultūrą saugantis valstybės projektas galėtų prisidėti prie tokių liaudyje plintančių aparatų sulietuvinimo?
Kuria kalba aparatėliai su naudotojais bendraus, ta kalba žmonės ir mąstys! Ei kultūrą saugančios valstybės funkcijos! Kur jūs? Kaip jūs veikiate šioje srityje?
2008 m. rugpjūčio 6 d., trečiadienis
Populiarus prieš Patogus
Šiuo metu lietuviškos raidės kompiuterių klaviatūrose yra išdėstymos dviem būdais -standartais „de facto skaičiukinis“ ir kitas „de jure ąžerty“.
Abu variantus „Apple“ kompiuteriai programiškai numato, bet nei vieno dar nevaizduoja klaviatūroje fiziškai.
Kryžkelė lygiavertė. Nei vienas iš variantų nėra šalikelė ir labai nelengva nuspręsti kaip būtų geriausia. Štai pasirinkimų pliusai ir minusai.
„Skaičiukinė“
Privalumai
Populiari ir jau plačiai paplitusi. Dauguma kompiuterių naudotojų rašo būtent skaičiukiniu išsidėstymu ir kitokio neįsivaizduoja.
Kai kurie kompiuterinės įrangos gamintojai siūlo klaviatūras su taip jau sužymėtomis raidėmis.
Standartas „de facto“
Trūkumai
Neturi lietuvių kalbai reikalingų ženklų „ “ – —
Dauguma jos naudotojų nežino, kad bent galima paspaudus trečio lygio ALTGR klavišą surinkti ženklus !@#$% ir t.t. dėl to norėdami parašyti šauktuką ar etą, persijunginėja į anglišką klaviatūrą. Dėl to tekstų rengyklės „nuprotėja“ ir tai supranta kaip įvairiakalbį tekstą.
Šia klaviatūra daugeliui sunku išmokti rašyti greitai ir „aklai“.
„Standartinė“
Privalumai
Sukurta daug vėliau už skaičiukinę, todėl nepaveldėjo pirmosios trūkumų. Ši klaviatūra kurta perimant geriausią kitų šalių klaviatūrų patirtį.
Lietuvių kalbai reikalingi ženklai matomi klavišuose ir surenkami pagal taisyklę „ką matai - tą turi“ Raidės išdėstytos tik trijose eilėse, todėl tai labai palengvina greitojo „aklojo“ įgūdžių susiformavimą. Greitojo rašymo vadovėliai pataria naudotis būtent tokia klaviatūra.
Užregistruota kaip valstybės klaviatūros, numatytos lietuvių kalbai, standartas
„de jure“ standartas
Trūkumai
Neįprasta. Parduotuvėse praktiškai neaptinkama.
Išvados
Jeigu „Apple“ iš tiesų nebijo iki galo būt kitoniškais, siekia išsiskirti kokybe ir skaičiukinį standartą laiko PC genties skuboto darbo klaida, tai „Apple“ kompiuteriuose turėtų lietuviškos raidės būt išdėstytos ĄŽERTY būdu.
Jeigu „Apple“ siekia maksimalaus įsiteikimo naudotojui, kuris jau dirba kitais kompiuteriais, tada patobulinus skaičiukinę ir būtinai pašalinus kabučių bei skyrybos brūkšnių trūkumą, turėtų raides išdėstyti įprastai „ąčęė“ kaip tai daroma PC kompiuteriuose.
Sau svarstau ar verta spausti kompiuterių naudotojus prie geresnio dalyko-standartinės klaviatūros ar palikti jiems įprastą variantą. Kaip elgčiausi būdamas pardavėju ir norėdamas kuo daugiau parduoti kompiuterių. Ar geresnį dalyką stumti neatsiklausus, ar vis dėl to palikti pasirinkimą. Gal įmanoma patekti pirkėjams abu? Deja, nešiojamų kompiuterių atvejais tai praktiškai neįmanoma. Nelengvas pasirinkimas. Tik puiku, kad dar yra galimybė svarstyti. Uždelstas MAC kompiuterių lokalizavimas sudaro galimybę kirsti devynis kartus atmatavus.
Šia tema tikriausiai dar bus progų padiskutuoti. O apsispręsti teks „Apple“ vadovams ir rinkodaros specialistams. O mums bus įdomu stebėti kiek įpročio jėga yra galinga.
Ir Qwerty Angliškoji nėra pati geriausia, tik pati įprasčiausia.
Ne vien „Apple“ gamina klaviatūras šiems kompiuteriams. Štai radau galimybę nusipirkti klaviatūrą iMAC kompiuteriui numatytą rašyti įvairiomis kalbomis. Kol kas lietuvių kalbos šiame sąraše nėra. Gal galima užsakyti abu variantus ir leisti pirkėjams dar parduotuvėje pasirinkt kas jiems geriau ar įprastumas, ar kokybė. Vieniems gerai yra tai, kas įprasta, kitiems kaip tik atvirkščiai, kas kitoniška bet patobulinta.
Naujai leidžiama Open Office 3 numato lietuvių kalbos rašybos tikrinimą ir neturi „Ž“ raidės rašymo problemos. Tai gera naujiena MAC OS Leopard naudotojams.
Panašu, kad „Ž“ problema greičiausiai atsiradusi dėl „Microsoft Word“ programos klaidos.
Nėra blogo, kuris neišeitų į gera. Atsirado impulsas išbandyti Open Office.
Apie mane
- R.U. ĄŽ
- skype pseudonimas: rytumb