2008 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis

Programų vertimas į lietuvių kalbą: apsimoka - neapsimoka

Spaudoje dar vienas straipsnis apie programų lietuvinimą:

Lietuvių kalbai pritaikytos programos mažai rūpi tiek kūrėjams, tiek kompiuterių naudotojams

Kelią į kompiuterį lietuvių kalba skinasi ne taip lengvai. Kompiuteriai ir jiems kuriama programinė įranga didžiąja dalimi yra verslas, todėl ir čia galioja rinkos dėsniai: "Jei esi mažas ir perki nedaug, vadinasi, ir rūpintis tavimi nereikia". “ Verta perskaityti.

Kai kurių programų, kurias naudoja tūkstančiai ar šimtai tūkstančių lietuvių versti į lietuvių kalbą pagal rinkos dėsnius neapsimoka. Neapsimoka pagal rinkos dėsnius ir saugoti piliakalnius nuo bulvų augintojų juose. 

Bet valstybė imasi iniciatyvos ir pasirūpina dalykais, kurie neapsimoka, tačiau yra svarbūs mūsų kultūrai.  Tikriausiai ir simfoninio orkestro išlaikymas kainuoja daugiau, nei surenkama koncertų bilietus parduodant. Yra gausybė atvejų, kada vien rinkos dėsniais grindžiama kultūra nunyktų.

Lietuvių kalba kompiuterijoje ir apskritai šiuolaikinėse informacinėse sistemose nėra vien patogumo ar rinkos objektas. Ar ne paskutinis šansas išsaugoti kalbos gyvybę  - naudoti ją  informacinėse technologijose?

Tarkim konkurencinėje kovoje retesnių kompiuterių OS,  retesnė programinė įranga negali būt lokalizuota, nes programų lietuviai nenuperka pakankamai daug, kad tai apsimokėtų. Estams dar kebliau, nes pusė jų gyventojų - rusakalbiai. Kompiuterių pardavėjai nėra nei kultūros nei labdaros fondai. Juos žmonės perka kompiuterius ir naudoja programas angliška sąsaja. Kokie nors MP3 grotuvėliai, fotoaparatai irgi turi kalbų parinktis.. anglų, rusų, lenkų. Koks kultūrą saugantis valstybės projektas galėtų prisidėti prie tokių  liaudyje plintančių aparatų sulietuvinimo? 

Kuria kalba aparatėliai su naudotojais bendraus, ta kalba žmonės ir mąstys! Ei kultūrą saugančios valstybės funkcijos! Kur jūs? Kaip jūs veikiate šioje srityje? 

Komentarų nėra:

Apie mane

skype pseudonimas: rytumb